Kaip Augustas pasakojo kodėl jam taip patinka Dresden Files

Sveiki!

Po savaitės pertraukos - naujas pranešimas. Šį kartą mėginsiu jus supažindinti su knygų serija "Dresden Files". Pradžioje papasakosiu apie pačias knygas, o paskui kodėl jos man patinka.

Lietuviškai pavadinimas, tiesiogiai verstas, būtų "Dresdeno failai", nors gal labiau tiktų "kronikos" arba "bylos" mat knygos yra parašytos pirmu asmeniu. Toks Haris Dresdenas, vienintelis Čikagos samdomas burtininkas/ privatus detektyvas užrašinėja savo memuarus, o šie yra jo tirtų bylų pavidalo. Šiuo metu serijoje yra išleista 12 knygų, o trylikta turėtų pasirodyti šios vasaros viduryje.

Dabar pamėginsiu apibūdinti knygų pasaulį.
Kaip jau minėjau, yra burtininkas, taigi egzistuoja ir magija. Daug magijos.  Visus pakankamai stiprius burtininkus vienyja Baltoji taryba, kuri taip pat verčia visus mirtingusius laikytis 7 magijos įstatymų. Taip pat egzistuoja daug nemirtingų būtybių, pagrindinės rūšys turbūt būtų vampyrai ir fėjos. Vampyrai yra skirstomi į dvarus (bent taip nusprendžiau versti anglišką "court") kurie tarpusavyje turi bendra tai, kad vienokiu ar kitokiu būdu maitinasi žmonėmis ir tai, kad pavadinimai pagal spalvas. Patys svarbiausi vampyrų dvarai: baltasis (kurie maitinasi stipriomis emocijomis ir šiaip "energija"), raudonasis (kurie maitinasi krauju) ir juodasis (kurie maitinasi neaišku kuo). Dar knygose paminėtas nefrito dvaras, bet šie dar nepasirodė. Kita svarbi nežmogiškų padarų rūšis - fėjos. Fėjas galima skirstyti į laukines, paprastas ir kilmingąsias. O paprastąsias ir kilmingąsias - pagal metų laikus: žiemos ir vasaros. Fėjos ypatingos tuo, kad privalo 100% laikytis savo žodžio, bet tik pažodžiui. Dėl to, kaip ir priklauso, fėjos moka susukti savo kalbą taip, kad paskui galėtų interpretuoti kaip joms geriau. Taip pat Dredeno pasaulyje galima sutikti puolusius angelus, visokias gamtos dvasias, vaiduoklius ir taip toliau, ir taip toliau, ir panašiai.
Pasaulis, nepaisant visų magiškų nesąmonių kurias išvardinau ankščiau, išlieka labai realus. Pagrindinis veikėjas dirba su paprasta policininke, iš pradžių policija samdo Harį kaip konsultantą keistoms byloms tirti, tarp jų išsivysto draugystė ir vėlesnėse knygose jau policininkė ateina burtininkui į pagalbą.

Dabar derėtų apibūdinti kodėl man patinka ši knygų serija. Negaliu užtikrintai sakyti, jog ji kaip nors išsiskiria iš kitų savo žanro kūrinių, nes tiesą sakant, nesu jų daug skaitęs. Nebent Harį Poterį pritempsim iki miesto fantastikos (Urban Fantasy) kadangi veiksmas ir ten ir ten vyksta moderniais laikais.

Knygų autorius rašo labai įtraukiančiai, ne tik šitą seriją bet ir maginės fantastikos Codex Alera, galbūt galima sulyginti jo prozą, su Joss'o Whedono serialų dialogais. Pats pagrindinis veikėjas tiesiog trykšta sarkastišku humoru, nors toli gražu nėra tobulas ir dažnai daro klaidas, dėl kurių paskui ilgai nervuojasi. Man tikrai reikia pasimokyti sakyti komplimentus, ne tik apie žmones, bet ir apie knygas :D

Ši serija man tiesiog patinka, kažkas tekste, istorijoje paspaudžia teisingus mygtukus mano pasamonėje, verčiančius nepadėti šių knygų kol nebaigsiu. Bent pastraipos, bent skyriaus.

Man šios knygos patiko taip, kad nusipirkau Dresden failų vaidmenų žaidimą. Šią vasarą, po sesijos, vėl mėginsiu pravesti bent trumpą kampaniją. Bus trečias kartas kaip mėginu, bet vis neišeina. Kodėl neišeina gal parašysiu vėliau.

Tai va tiek dabar. Ir taip šitą pranešimą sekėsi rašyti labai sunkiai, kitas gal lengviau rašysis.