Kaip Augustas išvardino ir trumpai pakomentavo serialus kuriuos žiūri. 2 iš 2 dalių.

Pauliui paliepus ir man mokytis patingėjus:

Antra, ir paskutinė, pranešimų apie serialus serijos dalis.

Likę trys serialai, The Big Bang Theory, Star Wars: the Clone Wars ir Young Justice gerokai "moksliuškiskesni" ir vaikiškesni nei pirmi trys, bet dėl to nemažiau smagūs.

The Big Bang Theory yra situacijų komedija apie tris fizikus, inžinierių ir aktorę. Kaip ir galima tikėtis, nemaža dalis humoro atsiranda iš "moksliukų" bendravimo su aktore, ypač kai vienas iš jų ją įsimylėjęs. Turbūt didžiausia šio serialo žvaigždė - komikas Jim Parsons, vaidinantis teoretiką Šeldoną. Jo veikėjas genijus ir absoliučiai visų mokslo sričių specialistas neturintis beveik jokių socialinių įgūdžių. Nors nemažai juokelių kyla iš jo mėginimų bendrauti su pasauliu ir įvairių nesusipratimų, bet mane truputį erzina pačio serialo nuomonė, kad jis iš tikro kitų fizikų sritis išmano geriau. Kad ir koks žmogus būtų genijus, tai tiesiog neįmanoma. Bet šis serialas - komedija, taigi neverta per daug apie tokius dalykus mąstyti. Dar galima paminėti tai, jog mokslas bei juokeliai susiję su "moksliukiškomis" temomis beveik visada tikslūs. Serialo pradžioje pagrindinių veikėjų bute būdavo pakabintos lentos su įvairiais išvedimais bei uždavinių sprendimais, nemoku fizikos taip gerai, kad patikrinčiau pats, bet, jei tikėti Vikipedija, yra Kalifornijos universteto profesorius tikrininantis scenarijus bei dekoracijas ir pasirūpinantis, kad ten nebūtų nesąmonių ir serialas netaptų fizikišku House ekvivalentu.
Yra vienas dalykas truputį trukdantis patikėti jog tai "tikri moksliukai". Tai jog jie visi keturi užsiema visais tai pačiais hobiais: visi kolekcionuoja komiksus, visi žaidžia kompiuterinius žaidimus, visi laido aitvarus, visi lankosi renesanso mugėse ir t.t. Bet tai irgi turbūt būtina serialo sąlyga, juk ne taip įdomu rodyti vieną ar du veikėjus užsiimančius kažkuo, kai galima parodyti visus keturis.
Visgi šis serialas man patinka, retais atvejais galima įžiūrėti veikėjuose save, ar pažįstamus (pvz. ta serija kai vyrai sugalvojo sukurti programą telefone išsprendžiančią dif. lygtį ją vien nufotografavus, aš tokios irgi norėčiau) ir pasijuokti iš juokingų situacijų.

Priešpaskutinis serialas - Star Wars: the Clone Wars. Tai animacinis serialas pasakojantis įvairių žvaigdžių karų veikėjų nuotykius periode tarp Attack of the clones ir Revenge of the Sith filmų. Serialas paprastas ir lengvas, retai kada pasitaiko rimtesnių epizodų. Bet tokių būna, kadangi tai nėra pussantros valandos filmas serialas turi laiko parodyti specialiai karui išvestų žmonių, klonų, gyvenimą. Galbūt jaunesni žiūrovai ir nepastebi, bet kai vykstant misijai vienas po vieno klonai krenta, o Obivanas Kenobis (kas nors paaiškinkit kaip jo vardą rašyti lietuviškai, dievaži, neįsivaizduoju) vis kartoja "reikia judėti toliau" pasidaro truputį kraupu. Ypač kai keliomis serijomis ankščiau buvo episodas parodantis jų individualias asmenybes, kad jie nėra vienodos karo mašinos, o žmonės, nors visi ir dėvi vienodus šarvus. Taip pat įdomu stebėti lėtą Anakino virtimą Dartu Veideriu. Serialas, turėdamas daugiau laiko negu filmas, tą parodyti sugeba gerokai įtikimiau. Nors iš 3 Žvaigždžių Karų priešistorės filmų bent du pirmieji man tikrai patiko, bet šis serialas tikrai geriausia kas yra išleista apie tą laiko periodą. Galbūt dėl to, kad Džordžas Lukasas prie serialo prisideda daugiausia konsultuodamas, nerašo scenarijų ar dialogų. Ir ačiū dievui, kai jis vienas daro viską - nieko gero nesigauna.

Paskutinis serialas - Young Justice. Tai taip pat animacinis serialas, apie jaunesnius DC komiksų herojų padejėjus. DC komiksuose egzistuoja organizacija vadinama "Teisingumo lyga" susidedanti iš žymiausių DC herojų. Šitame seriale pasakojami šios lygos herojų jaunesnių pagalbininkų, susibūrusių į atskirą komandą, nuotykius. Serialas vaikiškas ir paprastas, nors turi įdomesnių momentų. Pavyzdžiui Supermeno atitikmuo seriale - Superberniukas (kodėl tokie dalykai gerokai geriau skamba angliškai nei lietuviškai?), jis yra blogų žmonių sukurtas Supermeno klonas, štai ir tai kuo mane dažnai žavi fantastika: žmogus jau gimsta šešiolikos metų, turėdamas elementarias žinias kaip išgyventi, bet beveik jokių įgūdžių, o Supermenas randa jauną žmogų už kurį kaip ir yra atsakingas, kaip žmogui elgtis kai staiga atsiranda šešiolikos metų sūnus. Tai kad abu veikėjai nesveikai stiprūs ir nesunaikinami tik padaro istoriją truputį įdomesnią.


Pradžiai turbūt baigsiu su įvairiom apžvalgom, kitas pranešimas greičiausiai bus "Kaip Augustas OkCupid naudojosi" arba "Kaip Augustas surašė visas nuorodas kurių grupiokai jo dažnai klausinėja"